1. Tada Jobas, atsakydamas VIEŠPAČIUI, tarė:
2. „Žinau, kad tu gali visa padaryti;ką tik užsimoji, tą gali įvykdyti.
3. ‘Kas temdo mano užmojį,kalbėdamas neapgalvotais žodžiais?’Iš tikrųjų kalbėjau apie tai, ko nesupratau,apie dalykus, viršijančius mane savo nuostabumu,kurių neišmaniau.
4. ‘Klausykis, aš kalbėsiu;aš tavęs klausiu, o tu man atsakyk’.
5. Buvau girdėjęs gandus apie tave,bet dabar mano akys mato tave;
6. todėl gėdijuosi visko, ką esu pasakęs,ir atgailauju dulkėse ir pelenuose“.
7. Baigęs kalbėti Jobui, VIEŠPATS tarė Elifazui Temanui: „Mane apėmė pyktis ant tavęs ir tavo dviejų bičiulių, nes nekalbėjote apie mane tiesiai, kaip mano tarnas Jobas.