19. Žmogų pamoko ir skausmai lovoje,ir nesiliaujanti kaulų gėla.
20. Sergančiam žmogui koktu pasižiūrėti į maistą,net skanėstų jis negali pakęsti.
21. Jo kūnas taip sunyksta, kad sunku į jį žiūrėti,o kaulai, kadaise nematomi, dabar kyšo.
22. Prie kapo duobės jis priartėja,jo gyvastis – prie mirusiųjų buveinės.
23. Jeigu tuomet prie jo prieitų angelas,vienas tarpininkas iš tūkstančių,norėdamas parodyti žmogui jo pareigą,
24. atjaustų jį ir sakytų:‘Neleisk jam žengti į kapą,radau jam išpirką.
25. Teatjaunėja jo kūnas,tegrįžta jis į savo jaunystės dienas!’ –
26. žmogus melstųsi Dievui, ir jis išklausytų,leistų eiti į jo Artumą su džiaugsmu,nes Dievas grąžintų mirtingajam jo teisumą.
27. Tas žmogus skelbtų kitiems sakydamas:‘Nusidėjau, nusižengiau,bet Dievas nebaudė manęs kaip buvau nusipelnęs.
28. Jis išgelbėjo mano gyvastį nuo kapo,ir aš matau gyvenimo šviesą’.
29. Iš tikrųjų Dievas daro visa taižmogui ne vieną kartą,