Jeremijo 2:6-13 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

6. Jie niekuomet nepaklausė: ‘Kurgi tas VIEŠPATS,išvedęs mus iš Egipto žemės,dykumoje mums rodęs keliąper tyrlaukius ir smėlio daubas,per sausą ir pavojingą kraštą,per kraštą, kuriuo niekas nekeliauja,kuriame negyvena joks žmogus?’

7. Kai atvedžiau jus į sodų kraštą,kad mistumėte jo gausiais vaisiais,jūs įžengėte ir suteršėte mano kraštą,mano nuosavybę padarėte pasibjaurėtiną.

8. Kunigai nepaklausė: ‘Kur yra VIEŠPATS?’Įstatymo aiškintojai manęs nepaisė,ganytojai maištavo prieš mane.Pranašai kalbėjo Baalo varduir vaikėsi bejėgius stabus.

9. Todėl dar kartą šauksiu jus į teismą, –tai VIEŠPATIES žodis, –net jūsų vaikų vaikus šauksiu į teismą.

10. Nukeliaukite į Kitimų pajūrį ir pasižvalgykite,pasiųskite ką nors į Kedarąir atidžiai apsvarstykite,ar buvo kur kas nors panašaus į tai padaryta?

11. Ar pakeitė kuri nors tauta savo dievus?Nors iš tikrųjų jie nėra jokie dievai!O mano tauta išmainė mano Šlovęį bejėgius stabus!

12. Išsigąskite dėl to, dangūs,drebėkite iš siaubo, – tai VIEŠPATIES žodis! –

13. Juk mano tauta nusikalto dvigubai:mane, gyvojo vandens šaltinį, jie palikoir išsikasė vandens talpyklas,kiauras talpyklas, nelaikančias vandens.

Jeremijo 2