4. Dėl savo elgesio prarasi paveldą,kurį tau daviau.Padarysiu tave vergu priešų krašte,kurio tu nepažįsti,nes mano pyktis užkūrė ugnį,kuri degs amžinai“.
5. Taip kalba VIEŠPATS:„Prakeiktas žmogus, kuris pasitiki žmonėmisir ieško stiprybės trapiame žmoguje,kai jo širdis nusigręžia nuo VIEŠPATIES.
6. Toks žmogus – tarsi skurdus tyrų krūmokšnis,be vilties sulaukti ko nors gero,skurstantis sausoje dykumoje,sūrioje žemėje, kur niekas negali gyventi.
7. Laimingas žmogus, kuris pasitiki VIEŠPAČIU,kurio viltis – tik VIEŠPATS.
8. Toks žmogus – tarsi medis,pasodintas prie vandens,leidžiantis savo šaknis srovės link,nebijantis kaitros, kai ji užeina;jo lapai nuolat žaliuoja,nepabūgsta sausros metų,nenustoja duoti vaisių.
9. Širdis už viską vylingesnėir nepataisomai pasiligojusi.Kas gali ją perprasti?
10. Tik aš, VIEŠPATS, tiriu širdį,išbandau jausmus, kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo elgesį,pagal jo darbų vaisius“.