6. „Ak, Viešpatie DIEVE! – sudejavau. –Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“
7. Bet VIEŠPATS man atsakė:„Nesakyk: ‘Esu tik vaikas!’Kur tik tave siųsiu, ten eisi,ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi!
8. Nebijok nieko, nes aš su tavimiir tave apsaugosiu“, – tai VIEŠPATIES žodis.
9. Tuomet VIEŠPATS ištiesė ranką irpalytėjo mano lūpas, tardamas:„Štai dedu savo žodžius į tavo lūpas!
10. Įsidėmėk! Šią dieną paskiriu tavetautų ir karalysčių prievaizdu,kad išrautum ir nugriautum,sunaikintum ir nuverstum,atstatytum ir atsodintum“.
11. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai, Jeremijau?“ – „Migdolmedžio šaką“, – atsakiau.
12. Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Matai labai gerai! Aš budžiu, kad įvykdyčiau savo žodį“.
13. Mane vėl pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai?“ – „Matau verdantį katilą, svyrantį iš šiaurės“, – atsakiau.
14. Tuomet VIEŠPATS tarė man: „Iš šiaurės išsilies nelaimė ant visų krašto gyventojų!