7. Viešpats pasiuntė žodį prieš Jokūbą;jis krito ant Izraelio.
8. Visi žmonės jį žino,Efraimas ir gyvenantys Samarijoje,visi, kurie išdidžiai, įžūlia širdimi kalba:
9. „Plytos subiro,bet mes statysime iš tašytų akmenų;platanai iškirsti,bet mes vietoj jų imsime kedrus“.
10. Tačiau VIEŠPATS žadina jų priešus eiti prieš juos,kursto jų priešininkus imtis žygių.
11. Aramas iš rytų pusės, o filistinai iš vakarųryja Izraelį godžiais nasrais.Todėl jo pyktis neatlyžo,jo ranka vis dar pakelta!
12. O tauta negrįžo prie to, kuris ją mokėplakdamas, ir neieškojo Galybių VIEŠPATIES.
13. Taip VIEŠPATS nukirto Izraeliuigalvą ir uodegą,palmę ir nendrętą pačią dieną.
14. Seniūnai ir kilmingieji – tai galva,o pranašas, kuris moko melo, – uodega.
15. Šios tautos vadai – suvedžiotojai,o tie, kuriuos jie veda, patenka į klystkelius.
16. Todėl Viešpats netausos jų vyrų,neparodys pagailos jų našlėms ir našlaičiams,nes visi jie – bedieviai ir nedorėliai,visų burnose nešvankūs plepalai.Todėl jo pyktis neatlyžo,jo ranka vis dar pakelta!
17. Nedorumas liepsnoja lyg ugnis,rydama erškėčius ir usnis;jis įsiliepsnoja miškų tankmėse,paversdamas jas aukštais dūmų stulpais.
18. Nuo Galybių VIEŠPATIES pykčio dreba žemė,žmonės virsta prakurais ugniai.Nė vienas nesigaili savo brolio,kiekvienas ryja savo brolį.