7. drauge už jų kaltes ir jų tėvų kaltes, – sako VIEŠPATS. –Kadangi jie degino smilkalus kalnuoseir įžeidinėjo mane ant kalvų,aš jiems tuojau atseikėsiu atlygį, kokio jie nusipelnė“.
8. Taip kalba VIEŠPATS:„Kol kekėje dar yra sulčių, žmonės sako:‘Neišmeskite jos, nes joje dar yra šis tas gero’.Taip ir aš pasielgsiu su savo tarnais, – neatmesiu jų visų.
9. Iš Jokūbo pagimdysiu palikuonių,iš Judo – mano kalnų paveldėtojų.Mano išrinktieji paveldės kraštą,mano tarnai ten gyvens.