10. Mano tautai, ieškančiai manęs,Šarono lyguma bus ganykla kaimenėms, Achoro slėnys – žardiena galvijams.
11. Bet jus, kurie palikote VIEŠPATĮ,užmiršdami mano šventąjį kalną,kurie padengėte stalą Laimės dievuiir atmiešėte ąsotį vyno Lemties deivei,
12. jus aš lemsiu kalavijui,ir visi jūs krisite per žudynes,kadangi šaukiau, bet neatsiliepėte,kalbėjau, bet nesiklausėte,darėte, kas bloga mano akyse,ir rinkotės, kas man nepatinka“.
13. Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS:„Štai mano tarnai valgys, o jūs kęsite alkį;mano tarnai gers, o jūs kęsite troškulį;mano tarnai džiaugsis, o jūs turėsite gėdytis;
14. mano tarnai dainuos iš širdies džiaugsmo,o jūs verksite iš širdgėlos,aimanuosite iš sielvarto.
15. Jūs paliksite vardą,kuriuo mano išrinktieji keiksis:‘Taip Viešpats DIEVAS teužmuša tave!’Bet mano tarnai gaus kitą vardą.
16. Kas tik norės sau laimės krašte,tas sau linkės palaimos Dievo, kurio vardas ‘Amen’;kas tik duos priesaiką krašte,tas prisieks Dievu, kurio vardas ‘Amen’,nes praeities sielvartai jau užmiršti,prapuolę man iš akių.
17. Štai jau kuriu naują dangų ir naują žemę.O to, kas buvo, niekas neatmins,tai nė į galvą niekam nebeateis.
18. Džiaukitės ir linksminkitės amžinai tuo,ką aš kuriu!Štai aš kuriu Jeruzalę kaip ‘Džiaugsmą’,o jos žmones – kaip ‘Linksmybę’.
19. Aš džiaugsiuosi Jeruzalėjeir linksminsiuosi savo tautoje. Nebebus joje girdėti graudaus verksmonė gailių dejonių.
20. Nebebus joje naujagimio,kuris gyventų vos kelias dienas,ir senelio,kuris nesulauktų žilo amžiaus.Kas šimto metų mirs, tas bus laikomas jaunu,o kas šimto metų nesulauks, tas bus laikomas prakeiktu.
21. Jie statysis namus ir patys juose gyvens,veis vynuogynus ir patys valgys jų vaisių.
22. Statysis ne tam, kad kiti gyventų jų namuose,sodins ne tam, kad kiti valgytų vaisius.Kaip ilgaamžis būna medis,taip ilgaamžė bus mano tauta.Mano išrinktieji ilgai naudosissavo rankų darbo vaisiais.
23. Nebeis jų triūsas veltui,nebegimdys jie vaikų staigiai mirčiai,nes jie drauge su savo palikuonimisyra VIEŠPATIES palaimintųjų giminė.
24. Atsiliepsiu pirmiau, negu jie šauksis,išklausysiu dar jiems tebekalbant.
25. Ganysis vilkas drauge su ėriuku,liūtas ės šiaudus kaip jautis,o žaltys mis dulkėmis.Nebebus užgavimo nei sunaikinimovisame mano šventajame kalne“, – sako VIEŠPATS.