1. Kas ten ateina iš Edomo,raudonais drabužiais iš Bocros?Spindinčiu apdaru,žengdamas su didinga jėga?„Tai aš, skelbiantis teisumą,galingasis gelbėtojas“.
2. Bet kodėl tavo apdaras toks raudonas,o tavo drabužiai – lyg traiškančio vynuoges spaudykloje?
3. „Aš vienas traiškiau vynuoges spaudykloje;iš tautų nė vienos nebuvo su manimi.Jas traiškiau pagautas įniršio,mindžiojau kupinas pykčio. Jų trykštantis kraujas aptaškė man drabužiusir sutepė mano apdarą.
4. Mat keršto diena buvo mano širdyje,atpirkimo metai buvo atėję.
5. Dairiausi aplinkui, bet nebuvo, kas man padėtų,ir sutrikau, kad nebuvo nė vieno, kas mane paremtų.Vien mano ranka atnešė pergalę,mano paties pyktis buvo atspara.
6. Savo įniršiu sutrypiau tautas,savo pykčiu jas sutriuškinau,kraują jų išliejau ant žemės“.
7. Pasakosiu apie VIEŠPATIES maloningumą,apie šlovingus VIEŠPATIES darbus,apie visa, ką VIEŠPATS mums padarė,apie begalinį gerumą Izraelio namams,kurį jis suteikė mumsiš savo gailestingumo ir didžios malonės.