4. Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias,sau užsikrovė mūsų skausmus.O mes laikėme jį raupsuotu,Dievo nubaustu ir nuvargintu.
5. Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų,ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes.Bausmė ant jo krito mūsų išganymui,ir mes buvome išgydyti jo žaizdomis.
6. Visi mes pakrikome lyg avys,kiekvienas eidamas savo keliu,o VIEŠPATS užkrovė jam mūsų visų kaltę.
7. Nors buvo žiauriai kankinamas,jis pakluso ir burnos nepravėrė. Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti,kaip tyli avis kerpama,taip jis nepratarė nė žodžio.
8. Prievarta ir teismu jis buvo nušalintas,ir kas bebūtų galvojęs apie jo likimą?Kai jis buvo atskirtas nuo gyvybės kraštoir pasmerktas mirti už mano tautos nuodėmę,