13. Į kovą VIEŠPATS žygiuoja kaip karžygys,kaip karys žadina savo narsą;jis šaukia, pakeltu balsu surinka mūšio šūkįir pergalinga jėga stoja prieš savo priešus.
14. Ilgai tylėjau, lūkuriavau ir susilaikiau,bet dabar aš šaukiu kaip gimdyvė,dūstu ir aikčioju.
15. Sunaikinsiu kalnus ir kalvas,visur nuvytinsiu žolę.Upes paversiu pelkėmis,o pelkes išdžiovinsiu.
16. Aš vesiu keliaujančius akluosius,keliais nežinomais juos vesiu.Tamsą jiems paversiu šviesa,o vingiuotus kelius ištiesinsiu.Visa tai darau dėl jų;jų aš neapleisiu.
17. Trauksis į šalį visiškai susigėdę,kas tiki stabais,kas sako nuliedintoms statuloms:„Jūs mūsų dievai“.
18. Klausykitės, kurtieji!Pažvelkite ir išvyskite, aklieji!
19. Kas aklesnis už mano tarnąir kurtesnis už pasiuntinį, kurį siunčiu?Kas toks aklas, kaip mano siųstasis,ir toks kurčias, kaip VIEŠPATIES tarnas?