11. mėnulis sustojo savo didingoje buveinėjenuo tavo greitųjų strėlių šviesos,nuo tavo žaibuojančios ieties spindesio.
12. Įniršęs žengei per žemę,įpykęs sutrypei tautas.
13. Išėjai gelbėti savo tautos,gelbėti savo pateptojo.Sutriuškinai nedorųjų namų galvą,apnuogindamas juos nuo pamatų ligi stogo. Sela.
14. Pervėrei jo paties strėlėmisjo karių galvas,kai jie ėjo kaip viesulas mūsų išblaškyti,džiūgavo, kad galės prarytibesislapstančius vargšus.